kiloti

kiloti
kilóti, -ója, -ójo žr. kilnoti. 1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį sp. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo V.Krėv. Jaunam sunkiai kiloti nesveika Sdk. Vienas maišus grūdų kilóju Švnč. Būčia bekilojęs klevinę žagrelę,... ne sunkią strielbelę LB98. Lengvas darbas: nereikia nei kilót, nei tąsyt Lzd. Nepajėgiu kilóti – jau didelis Dkš. Vaikas atbudo, jau galvą kilója Ėr. Klausytojų plaukai skrybėles kilojo Vaižg. Kilojamasis mechanizmas rš. | prk.: Akis mano kiloju KN21. ^ Mes jau arielkos nekilojame, t. y. negeriame J. | refl.: Vanduo iš lengvo kilojosi (jūroje) J.Balč. Arklys buvo uždusęs, matėsi, kaip jo milžiniškos šnervės kilojosi rš. Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab. Mano krūtinė alsuojant smarkiai kilojosi rš. 2. turėti ką rankoje, čiupinėti, vartyti: Aš da skripkos nesu kilojęs rš. Dabar nekilója nei vienas šautuvo Ėr. | Kiek aš nesakiau, kad ugnies nekilotų (nesišvaistytų su ugnimi) aplink trobas Srv. 3. atlaikyti ką ant savęs, nešti: Kad tau žemyna nekilótų, tokios asabėlės! Arm. Nesang kiekvienas savo naštą kilos BtPvG6,5. | prk.: Užmetė ant anų jungą, kurį pirmai kilojo I. Daugį kilojau klapatų MKr15. 4. daug kartų kelti, verti (vartus): Viena ranka vartelius kilojau, kita ranka ašareles šluosčiau Dkšt. ^ Be rankų, be kojų vartus kiloja (vėjas) Pnd. 5. kelti, statyti ant kojų: Nuo šito šaro tu pavasarį šitą karvę kilósi (ji pati neatsikels) Vrn. Neturėjom karvės, kurią reikėtų kilót Ūd. | prk.: Tave ilgiaus kilojo DP9. 6. refl. keltis iš mirusiųjų: Žmonės ... pradėjo kilotis DP181. 7. kilnoti ką iš vienos vietos į kitą: Poni kilõs, kol iškilõs visus žmonis J. | refl.: Valdžios buveinė kilojosi iš vienos vietos į kitą rš.
nesikilótinai adv.: Kurie nesikilotinai, sėdimai gyvena, tų ir trobos nė kiek ne prastesnės Vr.
8. nuolat kelti, gabenti ką valtimi per vandenį: Anas, jau treti metai, kai kilója žmones par Šventąją J. 9. po žiemos pirmą kartą arti; kasti, judinti (žemę): Sukvietė visus savo kaimynus, ir turtingus, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Antšalas jau išėjo, eisim pūdymą kilóti Brt. Dar mūs nekiloti daržai Lp. | Sode žemė kilota, mano brolis kavotas NS80. 10. refl. kelti pramogėlę, vaišes: Jie kilojosi ir mūsų neprašė Šd.
◊ rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, tik rankų nekilok! LTR.
\ kiloti; atkiloti; įkiloti; iškiloti; nukiloti; pakiloti; perkiloti; prisikiloti; sukiloti; užkiloti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • kiloti — kilóti vksm. Võs spėjome kilóti telefòno rageliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • imstyti — imstyti, im̃sto, im̃stė, im̃styti, o, ė, ìmstyti iter. imti. 1. iminėti, imlioti, dėlioti: Im̃stė, kol atimstė, visus grybus medlinčius J. Kažin ką tenai dėstė, imstė, kasinėjo J.Jabl. Ji ir toliau rankiojo vyšnias, atsargiai pirštų galais imstė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raukyti — raukýti vksm. Dár vienas mi̇̀mikos prati̇̀mas – kilóti ir raukýti añtakius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkiloti — tr. 1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilot Rm. 2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkiloti Š. Pilies vartai atkiloti Sab. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo LTR. | refl. tr. Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gervė — sf. (1) K, gervė̃ (4) Zt; T.Ivan 1. zool. didelis, ilgu snapu ir ilgomis kojomis pelkių paukštis (Grus grus): Šaukia gervė, klykauja tarp pelkių A.Vencl. Gervė ilgasnapė Pn. Tur gervė, tur gervẽlė ilgą snapą JD838. Gervė turliuoja (rėkia) OG461 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gūbruoti — gūbruoti, uoja, ãvo intr. lankstytis, kiloti kuprą, dirbti pasilenkus: Šiandien rugiapjūtė, bet lauke mažai dar žmonių gūbruoja Kkl. Rodos, kad kas gūbruoja ant sniego Pc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškiloti — tr. 1. iškilnoti ką kur: Susikrauk žąsiukus sterblėn ir iškilok palangėn išnešus Ds. Kas čia dabar išvartė, iškilojo mano daiktus? Jnšk. | refl. tr. Š. 2. visą laiką kilojant praleisti: Per visą savo buitelę vyrą iškilojau an rankų (jis sunkiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaklis — kãklis sm. (2) [K]; N prietaisas sunkumams, kroviniams kiloti, kranas: Kaklis, kuriuo ką ištraukia SD89. (Sunkumų) keliamasis prietaisas, kãklis BŽ215 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kanapė — kanãpė sf. ppr. pl. (2) K, J, OZ22, NdŽ; SD103, MŽ253, R, M, P, LBŽ bot. kultūrinis augalas, iš jo stiebo gaunamas pluoštas, o iš sėklų spaudžiamas aliejus (Cannabis sativa); to augalo sėkla, grūdas: Žvirbliai jau kanapès lesa Dkš. Kanapès… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaparas — 1 kãparas (l. kafar) sm. (3b) 1. Dkš, Vlkv, Mrj tech. prietaisas sunkiems daiktams kiloti, svertas: Be kãparo to rąsto nepakelsma Užv. Sugadinau kaparą, bekeldamas rąstus Plv. Mes su kãparu kilojom vakar medžius Kp. Reik eit pasidirbt kaparą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”